COVID-19 hai detiu jiu chamaina marah wang miloh?

 COVID-19 HAI CHAMAI NA BENSIAM (HUMAN ENGINEER) JIU MA?
Coronavirus hai paronna thiujiu mui padbo ma (Natural evolution) maksai chamai na bensiam (Human Engineer) lo?

Haibo question or rumours aliu khuga wajiu ga bamme khatdi apaibo wajiu ga ngoude, khangsia niu US gasu kasiam bo-ye, khangsia niu china gasu ye tiu jiu paleng paleng din jiu bam me!

HOU SU MIBO
COVID-19 LAM
hai China ga Wuhan city kubo Hubei Province gasu late December 2019 kum ga hou mi bo-ye, haise coronavirus gu charapot leng maning mak bam niu ye, chiudi charapot Pneumonia maksai Viral disease leng maning  khai bam niu ye, Wadi makbo charapot leng luk khai jiu chamai wajiu tu lin (spread) thiu khai jiu chamai wajiu ga mara mibo-ye.  Sibosai Janaury 7-10 2020 ning gasu haise Noval Coronavirus ye COVID-19 tiujiu dinpad jiu January 23 2020 gasu Whole China lockdown thiu hou mibo- ye, 25 January haise China gu New Year ye chiudi whole China haise Total shut down kam mibo ye. Sibo sai Country katam tambo tudi lin jiu kengbi bi mibo ye, tiujiu Researcher mainiu haibo charapot haise pandemic ye jiu phiupad (Research) jiu WHO niu Pandamic ye jiu masan jiu senpad mibo-ye.

CORONA VIRUS GU CHARAPOT LAM

Corona virus chamai pum ga ngutsui bo pajat Chania (7) thiu jiu bam me

  1. HKUI
  2. NL63
  3. OC43
  4. 229E
  5. MERS-COV
  6. SARS-COV1
  7. SARS-COV2

Pajat chania (7) rong gasu pajat madai (4) HKUI, NL63, OC43 khatdi 229E haira chamai pum ga ngut di wajiu ga tanju makbo  parik (Virus) ye. Chiudi MERS-COV, SARS-COV1 khatdi SARS-COV2 tiubo pajat Sum (3) sira Chamai pum ga ngut jiu marakhai ngambo khatdi sai suibo parik (Virus) ye. Tuhoi aliu khuga mara bambo siniu SARS-COV2  (Severe Acute Respiratory Syndrome) tiujiu kuye.

#. SARS COV1 (Severe Acute Respiratory Syndrome) haibo charapot (virus) haise 2003 gasu sipad bo (identified)  Charapot khat ye, China gu Guangdong Province Southern part of China gasu 2002 kum ga marabo ye. Haibo charapot se Chalin (Bats) khu gasu katambo chakhou Ngeona (Civet Cats) khuga su spread thiu pad jiu chamai na khuga ngut jiu Chamaina karai lin( Transmit) thiulan bogu charapot ye. Bats+Civet cats         Human

#. MERS-COV (Middle East Respiratory Syndrome) haibo charapot (Virus) haise 2012 kum gasu sipadbo (Identified) charapot ye, Middle East,Africa , South Asia katam tambo Middle East lamsu hou boye. Camel marabo gasu padbo parik(virus) aliu chamaina ga ngut jiu chamaina karai lin (transmit) lanbo charapot le.Haise  Zoonotic Virus tiujiu di siye palamra Chakhou gasu chamaina lin (Transmit) bo jengniu.  Bats + Camel       Human

#.SARS COV2 (Severe Acute Respiratory Syndrome) niabo haise tuhoi padbam charapot side haise China gu Hubei Province gasu Wuhan City kubo gasu pad bo ye. Haibo Charapot se ndaah gu charapot ye (recently discovered Coronavirus). Haibo COVID-19 khatdi SARS COV1 2003 ga pad mibo se genetically macham ye, chiudi SARS COV1 songra COVID-19 niu wibi ye palamra SARS COV1 was more deadly but less infectious than COVID-19. Haibo SARS COV1 kum jiu ra kung makge , 2003 takum sai ga kadipiri ga wadou di pad makhabo charapot ye.

   Bats+Pangolin -> Human

Haiga aliu niu ngoubo hai Protien Spikes tiujiu RBD lungga bambo ye,

Aliu chamai khudi hainai ncham jiu aliu gu RBD ga ACE tiujiu  bam bo ye.

Detiu jiu aliu gu Cell ACE panai Coronavirus lin (transmit) thiu jiu lo !

Coronavirus gu protein spikes dungniu aliu human Cell ga bambo RBD ga ACE  tu protein spikes niu Attack thiubo ga aliu haibo COVID hai lin bo-ye .

RBD  lung ga bambo Protien spikes niu lin(transmit) thiu bo- ye.

Hai gasu aliu niu sirabo ra SARS-COV nai SARS-COV2 (COVID-19) haise panai gu RBD ga bambou Spikes Protien khatdi SARS COV1 nai SARS COV2  gu RBD ga bambo Amino acids hai Charuk (6)  Each bam bo- ye, chiudi COVID-19 gu amino acids mangiu(5) hai ndaah 2002 gu SARS COV1 gu nai macham makge , siniu SARS 2002 gu charapot panai COVID-19 hai tam tambo ye.  Amino acids pariak haise macham jiu pad sai aliu chamaina niu taliu bo ye tiujiu lukhai di suiye tiujiu din ye. 

Chalin (Bat) ga bam bo coronavirus khatdi Chaphaa (Pangolin) ga bambo coronavirus gasu natural cross pollinate kamlujiu haibo COVID-19 hai pad bam ra kum me jiu Scientist niu malum bam me tuhoi tang bora khatdi WHO( World Health Organisation) niudi COVID-19 haise Chamai nagu bensiam (Human Egineer) makge jiu Decleared thiu mibo ye, aliu di haisi tu malum jiu bam ra bo ye Scientist mainiu katam bo evidence/prove  phiu pad mak then ra.  

COVID-19 marabo gasu wipad bolam (Treatment)

Kadipiri (World wide) gu thiu jiu 90% mathiu niu thin jiu bam bo chapiu khatdi pathiak

COVID-19 gu charapot hai tuhoi tangbo masan siak jiu phiu  pad mak khaye. COVID-19  hai coronavirus phungbo chakhou Chalin (Bats) khatdi chaphak (Pangolin) natural cross pollinate thiu bo sai Chamai natu ngutbo (transmit) ga marabo-ye, chiudi tuhoi tangbo scientists khatdi Doctors mainiu  ground zero patient chiubo ra Bats khatdi Pangolin niu cross pollinate thiu gap bo sai parik (Virus) tou dou raibo maksai mara raibo mai (Ground Zero Patient) phiu dou mak ge. Siniu tuhoi tangbo chapiu(vaccine) kasiam pad makha-ye.Wagaja Ground Zero patient phiu dou misai chapiu(Vaccine) hai kasiam mala jiu kasiam pad misu ne jiu matan jiu phiu bam me.

Tuhoi Countries kasia niu paliu niu chapiu doude jiu  wajiu ga claim thiu bam bo ngouye, khangsia niu April  khangsia niu August ga dou sune jiu malum me, chiudi haise Scientist niu ra dou kung bam me until 2021 gara doura malum makjiu din bam me.

Chiudi haibo charapotgu chapiu (Vaccine) thiujiu hadi aliu manang mira ha ye, mara bam bo gu pajai (symptoms) sai sui jiu Doctors mainiu chara akhi khai bam me.

Charapot gu pakhak (stages) dung

  Mild     

  Moderate    

  Severge            

  Critical                       

Mild khatdi Moderate ga mara mainiu tuhoi tang bora keng jiu bam me

COVID-19 mara bohai Chamai kakeng niu amai thiubo (Fever) niu keng ye

Dinbam bo kum jiu haibo charapot leng chapiu thiujiu macha pad bo haye chiudi mara bam bo (patients symptom)  sai suijiu chapiu akhi ye.

Hai dungse Government niu approved thiubo mak ge chiudi mara lujiu para sai sui jiu  haibo chapiu dung niu akhi  boga wi mi bo (Recovered) thiu mibo wajiu bam mi ne. 

Chloroquine – Malaria charapot gu (Vaccine) ye.
Remdesiver – Ebola gu Chapiu (Drugs) ye,
Ritonavir tablets – HIV AIDS gu Chapiu (Drugs)
Favipiravir- Japanese Flu Drugs.

Aliu mathiu ngamdiu then ndan lam tad pad mak jiu chaky (house) ga self quarantine kam bo niu wi ye haise Docotrs, government mainiu  nai machang naga din jiu bam boye. Wagaja naleng health problem pad misai local gu pasuk parit thiu jiu bam mai tu pisikhai bilo.

Compiled by:
Khengwangbou Njuta, Student

You may also like...

1 Response

  1. September 6, 2023

    […] Palam kaphet mawibo: Covid-19 hai chamai na bensiam (human engineer) jiu mah? […]